MANO DRUSKININKAI

Iš meilės tavo magijai, tyrumui ir šypsenoms, kurias keli. Iš meilės tavo šimtametėms pušims ir vingiuotiems dviračių takams jų šešėlyje. Iš meilės tavo gebėjimui sustabdyti laiką, pernelyg įsibėgėjusias mintis, ypač tas, kurios verčia mane skubėti. Iš meilės nerūpestingoms, bet saugioms naktims. Ir tavo artumui. Kai viskas šalia ir savo vietoje. 

Iš begalinio noro atsidėkoti už tai ir turėti dalelę tavęs, kad ir kur bebūčiau. Nes tu – mano namai. Mano miestas. Mano Druskininkai.